Pasakok apie nuolatinę integraciją (CI).

Nuolatinė integracija (CI) yra programinės įrangos kūrimo metodologija, kurioje kūrėjai dažnai integruoja savo kodą į bendrą saugyklą, paprastai kelis kartus per dieną. Kiekviena tokia integracija automatiškai tikrinama automatizuotais surinkimais ir testais.

Pagrindiniai CI tikslai:

• Sumažinti integracijos riziką.
• Anksčiau aptikti klaidas.
• Pagerinti kodo kokybę.
• Sutrumpinti kūrimo ciklą.

Tipinis CI procesas:

1. Kūrėjas daro pakeitimus kode.
2. Kodas (commit) siunčiamas į bendrą saugyklą (pvz., Git).
3. CI serveris (pvz., Jenkins, GitLab CI, GitHub Actions) aptinka pakeitimus.
4. Pradedamas automatinis projekto surinkimas.
5. Vykdomi automatizuoti testai (vienetų, integracijos ir kt.).
6. Sėkmingo surinkimo ir testų atveju, kodas laikomas integruotu.
7. Jei surinkimas ar testai nepavyksta, atsakingi asmenys nedelsiant informuojami, kad greitai išspręstų problemą.

Pagrindiniai CI elementai:

• Versijų kontrolės sistema (Git, Subversion).
• CI serveris automatizacijai surinkimui ir testavimui.
• Automatizuoti testai, apimantys skirtingus lygius.
• Komandos disciplina dažniems commit'ams ir integracijoms.

CI privalumai QA:

• Stabilūs surinkimai testavimui.
• Greitas grįžtamasis ryšys apie pakeitimus.
• Sumažinti su integracija susijusių klaidų skaičių.
• Galimybė sutelkti dėmesį į tyrimus ir sudėtingesnius testus.