Kokie yra vieningos sąsajos principai?

Vieningo sąsajos principai (taip pat žinomi kaip RESTful API projektavimo principai, nors taikomi ir kitoms paskirstytoms sistemoms):

1. Išteklių identifikavimas: Kiekviena informacijos dalis, kurią galima adresuoti, turi turėti unikalų identifikatorių. Klientas sąveikauja su ištekliais naudodamas šiuos identifikatorius.
2. Išteklų manipuliavimas per vaizdus: Klientas gauna išteklio vaizdą (pavyzdžiui, JSON arba XML formatu) ir gali keisti išteklio būseną, siųsdamas modifikuotą vaizdą atgal serveriui.
3. Saviapibūdinančios žinutės: Kiekviena žinutė tarp kliento ir serverio turi turėti pakankamai informacijos jai visiškai interpretuoti. Klientas neturi priklausyti nuo trečiosios šalies informacijos ar sesijos būsenos serveryje.
4. Hipermedija kaip aplikacijos būsenos variklis (HATEOAS - Hypermedia As The Engine Of Application State): Serveris turi teikti hipersaitus (ryšius) atsakymuose, kurie nurodo galimus tolesnius veiksmus arba susijusius išteklius. Klientas juda per programą sekdamas šiuos saitų nuorodas, o ne remiasi iš anksto nustatytais URL ar logika.
5. "Kliento-serverio" architektūra: Aiškus atsakomybės pasidalijimas tarp kliento (atsakingo už vartotojo sąsają ir užklausų inicijavimą) ir serverio (atsakingo už duomenų saugojimą ir užklausų apdorojimą). Šis pasidalijimas gerina mastelį ir kliento dalies pernešamumą.
6. Būsenos nebuvimas (Stateless): Kiekvienas kliento užklausimas serveriui turi turėti visą reikalingą informaciją jo supratimui ir apdorojimui. Serveris neįsimena kliento sesijos būsenos tarp užklausų. Tai didina serverio mastelį ir atsparumą gedimams.

Šių principų laikymasis prisideda prie mastelinių, lankstų ir lengvai prižiūrimų paskirstytų sistemų kūrimo.