Kokiais metodais buvo galima valdyti asinchroninių užduočių vykdymą iki async/await sintaksės įvedimo?

Prieš pasirodant async/await sintaksei JavaScript'e, buvo naudojami keli pagrindiniai metodai:

• Callback funkcijos — perduoti funkciją, kuri kviečiama po asinchroninės operacijos pabaigos:

  fs.readFile('file.txt', (err, data) => {
    if (err) throw err;
    console.log(data);
  });
  

• Promises (Pažadai) — objektai, kurie atstovauja asinchroninės operacijos rezultatą, su .then() ir .catch() metodais:

  fetch(url)
    .then(response => response.json())
    .then(data => console.log(data))
    .catch(error => console.error(error));
  

• Bibliotekos asinchroniniam valdymui — pavyzdžiui, async.js, kurios teikė naudingas funkcijas užduočių vykdymui sekant ar paraleliai.

Šie metodai leido organizuoti asinchroninį kodą, išvengti "callback pragarą" ir pagerinti skaitomumą iki async/await atsiradimo.