Kas yra proporcingų pavojų prielaida ir kaip ją patikrinti?

Proporcingos pavojų prielaida — tai pagrindinė prielaida Cox modelyje (Cox proporcingų pavojų modelyje) gyvenimo trukmės analizėje. Ji teigia, kad dviejų grupių pavojų santykis (hazard ratio) išlieka pastovus laikui bėgant, tai yra, kovariatų poveikis nesikeičia laikui.

Šios prielaidos patikrinimui naudojama keletas metodų:

• Grafinis metodas: kuriami logaritminio kumuliacinio pavojų (log(-log(gyvenimo trukmės))) grafikai skirtingoms grupėms. Jei linijos yra apytiksliai paralelios, prielaida laikoma patvirtinta.
• Reziduarų pagrįsti testai: pavyzdžiui, Shenton testas arba Schoenfeld reziduarų pagrįstas testas. Schoenfeld reziduarai leidžia patikrinti, ar kovariatų poveikis priklauso nuo laiko.
• Laiko sąveikų pridėjimas: į modelį galima pridėti kovariatų ir laiko funkcijos sąveiką bei patikrinti šių elementų reikšmingumą.

Pavyzdys, patikrinant Schoenfeld reziduarais R kalba:

library(survival)
fit <- coxph(Surv(time, status) ~ age + sex, data = lung)
cox.zph(fit)  # pavojų proporcingumo testas

Jei išvesties p reikšmės yra reikšmingos, prielaida yra pažeista.