Kas yra aleatorinė ir episteminė neapibrėžtumas?

Aleatorinė ir episteminė nežinomybė yra du nežinomybės tipai mašininio mokymosi ir statistikos srityje.

• Aleatorinė nežinomybė (stochastinė, vidinė nežinomybė) — susijusi su triukšmu ir atsitiktinumu duomenyse. Ji atspindi kintamumą, kurio negalima pašalinti net ir turint begalinį duomenų kiekį. Pavyzdžiui, matavimai su klaidomis arba nenuspėjami veiksniai.

• Episteminė nežinomybė (žinojimas, žinojimo nežinomybė) — susijusi su modelio trūkumu žinoti apie duomenis ar procesą. Ji kyla dėl riboto duomenų kiekio arba nevisiško modelio ir gali būti sumažinta renkant papildomus duomenis arba gerinant modelį.

Pavyzdys:

• Regresijos užduotyje aleatorinė nežinomybė pasireiškia kaip reikšmių sklaida aplink tikrąją funkciją.
• Episteminė nežinomybė yra aukšta tose srityse, kur yra mažai mokymo pavyzdžių.

Bayes'o modeliuose ir Gauso procesuose šios nežinomybės modeliuojamos atskirai, kas leidžia geriau įvertinti prognozių patikimumą ir priimti sprendimus esant nežinomybėms.