Kada turėtumėte naudoti priverstinį reikšmių išgavimą Swift?

Priverstinis pasirinktinio tipo išgavimas (naudojant !) turėtų būti naudojamas labai retai ir tik tada, kai esate visiškai tikras, kad pasirinktinio tipo reikšmė nėra tuščia.

Pagrindiniai naudojimo scenarijai:

1. Testai ir prototipai: Greitam koncepcijų patikrinimui, kai nėra kritiška, jei programa gali sugesti dėl nil.
2. Aiškus klaidingas būsenos signalas: Kai nil priverstinai išgautas pasirinktinio tipo reikšmė rodo kritinę programos logikos klaidą, kurią reikia nedelsiant aptikti (pvz., konfigūracijos klaida ar neteisinga duomenų būsena). Produkcijoje tokias klaidas geriau tvarkyti elegantiškiau.
3. forceUnwrap derinimo metu: Kartais galima naudoti derinimo metu, kad greitai patikrintumėte reikšmę, tačiau tai laikinas sprendimas.

Pavyzdys (labai atsargus naudojimas):

// Pavyzdys, kai *absoliučiai* įsitikinote, kad nib failas egzistuoja
class MyViewController: UIViewController {
    override func viewDidLoad() {
        super.viewDidLoad()
        // Jei MyView.xib neegzistuoja, programa sugrius.
        // Tai YRA PAVOJINGAS kodas produkcijoje!
        let myView = Bundle.main.loadNibNamed("MyView", owner: self, options: nil)![0] as! UIView
        view.addSubview(myView)
    }
}

Nerekomenduojama naudoti priverstinio išgavimą šiais atvejais:

• Kai kyla abejonių dėl reikšmės buvimo.
• Apdorojant galimus naudotojo įvesties duomenis arba išorinius šaltinius.
• Daugelyje produkcijos kodo, kur programos sugriuvimas yra nepriimtinas.

Pageidaujamos alternatyvos:

• if let arba guard let sąlyginio išgavimui.
• nil-coalescing operatorius (??) reikšmei pateikti numatytąją reikšmę.
• Optional chaining (?.) sąlyginio metodo iškvietimui arba prieigos prie savybių.