Kuo skiriasi rethrows naudojimas Kotlin ir įprastas throw, ir kokie yra jo privalumai?

Kotlin kalboje rethrows yra naudojama aukštesniojo lygio funkcijų parašuose, kurios priima lambda, galinčią mesti išimtis. Tai reiškia, kad pati funkcija nemeta išimčių tiesiogiai, bet gali tik "permest" (rethrow) išimtis, kurios įvyksta perduotoje lambda viduje.

Skirtumai nuo įprasto throw:

• throw naudojamas iškart mesti išimtį.
• rethrows taikomas funkcijoms, kurios priima kodo bloką (lambda) ir garantuoja, kad funkcija nesukurs naujų išimčių, tik perduoda tas, kurios įvyko lambda viduje.

rethrows privalumai:

• Leidžia kompiliatoriui ir kviečiančiam kodui žinoti, kad išimtys gali būti tik iš perduotos lambda.
• Pagerina tipų saugumą ir išimčių valdymą, nes funkcija pati negali išmesti išimties.
• Supaprastina klaidų tvarkymą dirbant su aukštesniojo lygio funkcijomis.

Pavyzdys:

fun <T> runOperation(operation: () throws Exception): T rethrows {
    return operation()
}

// Čia runOperation pats nesukuria išimčių, tik perduoda iš operation

Taip rethrows padeda aiškiai parodyti, kad funkcija nesukuria išimčių, tik jas perduoda iš perduoto bloko.