Kas yra replikacija duomenų bazėse ir programose?

Replikacija yra procesas, kurio metu kuriamos ir palaikomos kelių duomenų bazės ar programos būsenos kopijos skirtinguose serveriuose.

Replikacijos tikslai:

• Didinti prieinamumą (High Availability): Kai vienas serveris sugenda, kitos replikos gali toliau aptarnauti užklausas.
• Pagerinti skalę: Skaitymo užklausos gali būti paskirstytos tarp replikų, sumažinant pagrindinio serverio apkrovą.
• Geografinis paskirstymas (Disaster Recovery): Replikos gali būti išdėstytos skirtinguose duomenų centruose, siekiant apsaugoti nuo vietinių gedimų.
• Sumažinti delsą (Latency): Vartotojai gali skaityti duomenis iš artimiausios replikos.

Replikacijos tipai:

• Sinchroninė: Pakeitimai įrašomi į visas replikas prieš patvirtinant transakciją klientui. Užtikrina stiprią nuoseklumą, bet gali padidinti įrašymo delsą.
• Asinchroninė: Transakcija patvirtinama klientui po to, kai ji įrašoma į pagrindinį serverį. Replikos atnaujinamos vėliau. Siūlo didesnį rašymo našumą, bet gali būti laikinų duomenų nesutapimų.

Replikacijos režimai:

• Master-Replika (arba Master-Slave): Viena replika (master) priima visas rašymo operacijas, kitos (replikos) tik skaito ir gauna pakeitimus iš master.
• Multi-Master: Kelios replikos gali priimti rašymo operacijas. Reikia konfliktų sprendimo mechanizmo.

Programų kontekste, replikacija gali būti susijusi su kelių programos (paslaugų) kopijų kūrimu tomis pačiomis tikslais: didinti prieinamumą ir skalę. Pavyzdžiui, Kubernetes'e galima paleisti kelis podus, kiekvienas iš jų yra tos pačios paslaugos replika.