Kas yra šalutiniai poveikiai programavimo kontekste?

Šoninis poveikis – tai programos matomos būsenos pokytis, įvykęs už funkcijos grąžinamosios reikšmės ribų.

Pagrindiniai šoninių poveikių tipai:

• Globalių kintamųjų arba objektų būsenos modifikavimas.
• Duomenų įvestis/išvestis (failo skaitymas, konsolės rašymas, tinklo užklausos).
• Duomenų bazės turinio keitimas.
• Išimtis, kuri nėra apdorojama funkcijos viduje.
• DOM medžio keitimas naršyklėje.
• Kitų funkcijų iškvietimas su šoniniais poveikiais.

Pavyzdys grynos funkcijos (be šoninių poveikių):

// Funkcija tik sudeda du skaičius ir grąžina rezultatą
function add(a, b) {
  return a + b;
}

Pavyzdys funkcijos su šoniniu poveikiu (globalios kintamosios keitimas):

let total = 0;

// Funkcija sudeda skaičių ir keičia globalią kintamąjį
function addToTotal(value) {
  total += value; // Šoninis poveikis: globalios kintamosios keitimas
  return total;
}

Šoninių poveikių įtaka:

• Sunkina testavimą.
• Sunkina kodo vykdymą lygiagrečiai dėl galimų duomenų lenktynių.
• Padaro kodą mažiau nuspėjamą ir sudėtingesnį suprasti.
• Gali pažeisti funkcinių programavimo principus.

Frontend kūrime šoniniai poveikiai dažnai susiję su:

• DOM manipuliacijomis.
• HTTP užklausomis.
• Local Storage ar Session Storage operacijomis.
• Darbu su trečiųjų šalių API.

Šoninių poveikių valdymas yra svarbus patikimų ir palaikomų programų kūrimo aspektas. Tokie modeliai kaip Redux (pabrėžiant prognozuojamą būsenos valdymą ir šoninių poveikių išskyrimą į veiksmus/sagas) arba naudojant grynas funkcijas, kur tai įmanoma, padeda sumažinti jų neigiamą poveikį.