Kas naudojama Docker konteineryje?

Docker konteineris naudoja keletą technologijų procesų ir išteklių izoliacijai:

• Linux branduolio Namespaces: Užtikrina skirtingų sisteminių išteklių izoliaciją, tokią kaip:

  • PID (Process ID): Izoliuoja procesus.
  • Net (Network): Izoliuoja tinklo sluoksnį.
  • Mount (mnt): Izoliuoja failų sistemos montavimo taškus.
  • UTS (Unix Timesharing System): Izoliuoja kompiuterio vardą ir domeno vardą.
  • IPC (Interprocess Communication): Izoliuoja tarpprocesinę komunikaciją.
  • User (User & Group ID): Izoliuoja naudotojų ir grupių identifikatorius.

• Control Groups (cgroups): Valdo ir riboja įrenginių išteklių naudojimą konteineryje, įskaitant:

  • CPU: Procesoriaus laiko naudojimo ribojimas.
  • Memory: Operatyviosios atminties naudojimo ribojimas.
  • Block I/O: Disko įvesties/išvesties pralaidumo ribojimas.
  • Net I/O: Tinklo įvesties/išvesties pralaidumo ribojimas.

• Union File Systems: Sujungtas failų sistema, sudaryta iš kelių sluoksnių. Docker naudoja OverlayFS, AUFS, Btrfs, ZFS failų sistemas, leidžiančias efektyviai valdyti vaizdus ir kurti tik pakeitimų sluoksnius.

• Docker Daemon procesas: Valdo konteinerių gyvavimo ciklą (sukūrimas, paleidimas, sustabdymas, ištrynimas).

• Container Runtime: Žemo lygio konteinerio vykdymas. Docker skirtingu metu naudojo ir palaikė įvairius runtime, tokius kaip runc (OCI standartas) ir containerd.

• Konteinerio vaizdas: Failų sistemos sluoksnių ir metaduomenų rinkinys, būtinas programos paleidimui.

• Programa: Vykdomas kodas, bibliotekos, priklausomybės ir konfigūracijos failai, sudarantys patį konteinerio programą.

Iš esmės, konteineris yra izoliuotas procesas (arba procesų rinkinys), veikiantis ribotoje aplinkoje, kurią suteikia Linux branduolys ir valdo Docker.